Lietuvos strateginės klaidos šiuolaikinėje istorijoje
Kalbant apie pagrindines politines klaidas, verta išskirti pirmą klaidą, kurią padarė mūsų šalis – kai 2003 metais įsivėlė į Irako valstybingumo naikinimą. Pirmu tarptautiniu tokio didelio masto nusikaltimu reikėtų paminėti įsiveržimą į šią šalį negavus JTO pritarimo. Kai kuriais duomenimis karinėje intervencijoje žuvusių skaičius siekia apie milijoną žmonių, buvo visiškai sunaikinta valstybė. Ir pirmą kartą istorijoje jos vietoje buvo sukurta tarptautinė teroristinė organizacija. Šitos koalicijos, į kurią JAV duomenimis įėjo 49 valstybės, iš jų Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, agresija visam laikui pakeitė pasaulį ir padėjo pagrindą tarptautinės teisės pabaigai planetoje. Reikėtų pažymėti, jog didžiausios Europos Sąjungos ekonomikos kaip Vokietija ir Prancūzija atsisakė dalyvauti šiame nusikaltime. Kodėl šalis, atgavusi nepriklausomybę, pati pasikėsino į kitos valstybės nepriklausomybę? – atsakymas į šį klausimą man taip ir lieka neaiškus.
Lietuva TSRS gyventojų akyse visada asocijavosi su aukštos krikščioniškosios moralės šalimi. Prisimenu nuolat iškylantį prieš mano akis vieną biblinį siužetą apie skolininką. «Pasigailėjęs to tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. Vos išėjęs, tas tarnas sutiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: „Atiduok skolą“ – neminėsiu šios graudžios istorijos pabaigos, kurią žino kiekvienas tikintis krikščionis.
Pirmąkart Lietuva Rusijai pateikė sąskaitą 2008 metais. Tai įvyko 1991 m. sausio įvykių Vilniuje eilinių metinių išvakarėse. Tuometinis prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, jog „okupacija“ respublikai kainavo 28 mlrd. dolerių. O tų metų sausį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuri reikalavo, kad kompensaciją Rusija išmokėtų per metus laiko. Šis Lietuvos prezidento žingsnis davė pradžią rusofobijos kampanijai Pabaltijo šalyse. Rusofobijos mastai stipriai padidėjo, kai tais pačiais metais Gruzijos armija įsiveržė į Pietų Osetiją.
Šį faktą dėl kompensacijos už okupaciją galima priskirti prie antros, kur kas reikšmingesnės, antros klaidos, susijusios ne tik su paminėto bibliniame siužete esančiu įspėjimu. Tie asmenys, kurie priėmė rezoliuciją dėl taip vadinamo ekonominio nuostolio, puikiai suprato, jog kompensacijos Rusija niekada nemokės dėl tos priežasties, jog Rusija turi savo požiūrį į istorinius įvykius. Panašūs pareiškimai sakomi tik vienu tikslu – pasėti nesantaiką ir nepasitikėjimą tarp tautų. Kurstyti tautų nesantaiką – štai koks pagrindinis Baltijos šalių elito strateginis tikslas.
CŽV kalėjimas, mano nuomone, tai yra trečioji reikšminga strateginė klaida, kuri visada bus Lietuvos valstybės sąžinės juodąja dėme. JTO žmogaus teisių komitetas pareikalavo, kad Lietuva išslaptintų slapto CŽV kalėjimo, veikusio respublikos teritorijoje, veiklos tyrimo medžiagą. Neseniai Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) oficialiai pripažino, jog 2005-2006 metais šalyje iš tikrųjų toks kalėjimas buvo, ir jame įkalintieji buvo kankinami. Tačiau nepaisydama tarptautinių organizacijų spaudimo, vietinė valdžia atsisakė atskleisti vardų tų asmenų, kurie padėjo amerikiečių specialiosioms tarnyboms. Šioje istorijoje pats nemaloniausias faktas yra ne slapto kalėjimo egzistavimas, o tai, jog valdžia mėgino viešai klaidinti pasaulio visuomenę. „Mažas melas pagimdo didelį nepasitikėjimą“ – akivaizdaus fakto neigimas stipriai sumažino pasitikėjimą Lietuva tarptautiniu mastu.
Reikėtų pabrėžti, jog daugiausia jautrūs išorės politikos nuopuoliai siejami su Valdo Adamkaus prezidentavimo metais. Dalia Grybauskaitė tik plaukia jo farvateryje, gausina pirmtako baimes ir fobijas. Verta patikslinti kai kuriuos istorinius faktus, susijusius su Lietuvos dalyvavimu naikinant Irako valstybingumą. 2003 metais prasidėjo oficialus užsienio šalių koalicijos įsiveržimas į Iraką. Tuo metu prezidentauti pradėjo Rolandas Paksas. Deja, savo poste jis teišbuvo keletą dienų. Amerikiečių sąjungininkai įsiveržimą pradėjo planuoti dar 2002 metais, tuometinio Valdo Adamkaus valdymo metu. Rolando Pakso žodžiais, pagrindinė jo pašalinimo iš prezidento posto 2004 metais priežastis buvo ta, jog jis neleido šalyje įsteigti amerikiečių slaptų kalėjimų. Todėl 2004 metais įvyko valstybinis perversmas, į valdžią atėjo Valdas Adamkus, kuris ir uždegė žalią šviesą kalėjimų steigimui lietuviškoje žemėje.
Dalia Grybauskaitė taip pat nusprendė neatsilikti nuo pirmtako ir pasižymėti politiniame Olimpe. Nėra tikslo vardinti visus jos „nuopelnus“, pakaks tik išskirti lemtingą jaunai Lietuvos valstybei klaidą. 2019 metų kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismas 67 buvusiems sovietiniams piliečiams, jų tarpe ir 60 Rusijos piliečių paskelbė nuosprendžius. Galvoje netelpa – Lietuvoje teisia atlikusius tuomet savo pareigą kareivius, o štai Sovietų armijos vyriausiojo armijos vado tais laikais Michailo Gorbačiovo net nėra kaltinamųjų sąraše. Ši akcija neturi nieko bendro su teisingumu, nes buvo organizuota su tiksliai apibrėžtu tikslu. Visi supranta, jog bet kokia neteisybė visada sukels žmonių pykčio protrūkius, kurie esant tam tikroms sąlygoms, gali peraugti į neapykantą. To globalistai ir siekia. Principas „skaldyk ir valdyk“ vis dar galioja. Taigi, minėtą faktą laikysime ketvirtąja strategine Lietuvos valstybės klaida.
Kokių tikslų siekia pasaulio elitas?
Vašingtonas nesiekia užgrobti teritorijų, jo tikslas – visiškai blokuoti konkurentų ekonominį vystymąsi, laipsniškai stumiant juos į akmens amžių. Pergalė kare – tai antrinis tikslas. Pralaimėjimas JAV mažai ką reiškia, juolab, kad ir pralaimėjimas nebus pralaimėjimu, jei į amerikiečių teritoriją įsiverš priešas. Nenoriu dėl visų bėdų kaltinti JAV ir amerikiečių tautą. Globali finansų sistema pastatyta sumaniai. Bankininkai juk irgi mokėsi mokykloje ir puikiai supranta energijos išsisaugojimo dėsnį – jei kažkur padidėja, tai kitur sumažėja. Niekas iš niekur neatsiranda ir į niekur nedingsta. Jei kalbėti paprasčiau: — jeigu koks regionas ar šalis ima plėtotis ir kelti savo gerovės lygį, tai mūsų uždarame pasaulyje kažkieno gerovės lygis būtinai mažės. Žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, kreditų sistema, kurioje vartojama daugiau nei pagaminama, problemos neišsprendžia, o ją tik pagilina. Todėl karai svetimoje teritorijoje visada išspręsdavo panašias problemas.
Kai JAV buvo skolininkų šalis, būtent Pirmasis pasaulinis karas padėjo jai tapti pirmaujančia pasaulio ekonomikos valstybe. Pokario metais pramonės produkcijos gamybos rodikliai viršijo tokių stambiausių industrinių šalių kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija gamybos rodiklius.
Po Antrojo pasaulinio karo audringas ekonominis augimas JAV tęsėsi iki 1964 metų. Tuo metu TSRS ir Europa tik atsistatė po visa griovusio jų teritorijose karo padarinių. 1991 metais, laimėjusi šaltąjį karą, JAV tapo vienintele supervalstybe pasaulyje.
Europos Sąjungoje amerikiečių vasalai yra ta jėga, kuri gali padėti globalistams Europos teritorijoje įžiebti karo ugnį įtraukiant Rusiją. Nuolatinės provokacijos, visokie nepagrįsti jokiais įrodymais kaltinimai, rusofobija – visa tai rodo, jog kažkam labai knieti savo potencialių konkurentų teritorijas vėl paversti griuvėsiais. Lietuva, stojusi globalistų pusėn, padarė svarbiausią klaidą, kuri kainuos jai labai brangiai lyginant su jau anksčiau paminėtomis keturiomis strateginėmis klaidomis.
Jaras Valiukėnas
